Virtualios parodos

Mokyklos laikinojoje sostinėje 1919–1939 m.

Istorinis tarpukario švietimo kontekstas

1919 m., Kaunui tapus laikinąja sostine, miestas virto visos Lietuvos kultūros, ekonomikos ir švietimo centru, pokyčių katalizatoriumi.

Šiame daugiataučiame ir daugiakultūriniame mieste 1918–1940 m. vyravo lietuviai. Tačiau, pagal 1923-ųjų rugsėjo mėnesį vykusio visuotinio gyventojų surašymo duomenis, Kaune lietuviai sudarė 58,97 %, o nemažą dalį kauniečių sudarė ir įvairios tautinės grupės: žydai – 27,09 %, lenkai – 4,54 %, vokiečiai – 3,54 %, rusai – 3,15 %, kiti – 0,44 %.

Iš viso tuo metu Kaune gyveno 92 446 žmonės (iš jų – 2097 svetimšaliai). Dar 1918-aisiais Kauno mieste iš vokiečių okupacinės valdžios buvo perimta 21 mokykla, kurioje mokėsi 2218 vaikų. Lietuviškų mokyklų buvo penkios (mokėsi 296 vaikai), 11 lenkiškų (1331 vaikas), dvi žydiškos (216 vaikų) ir trys vokiškos (375 vaikai).

Lietuvos valdžia aiškiai suprato, kad švietimas yra viena prioritetinių sričių, mokymasis yra prestižas, todėl pradėjo investuoti į švietimo įstaigas, pradėtos statyti ir mūrinės pradinės mokyklos.

Kaip rašo architektūrologas Vaidas Petrulis, „pirmasis švietimo sistemos laiptelis – pradžios mokyklos“. Pirmosios tokios buvo Aleksote, Žaliakalnyje, bet jų pastatai neišliko. Pirmoji mūrinė pradinė mokykla Kauno mieste buvo dabartinė Vinco Kudirkos progimnazija, tuomet pastatyta kaip Vinco Kudirkos pradžios mokykla. Aprašomu laikotarpiu Kauno mieste vyko ryškūs pokyčiai – 1918–1938 m. pradinių mokyklų klasių komplektų skaičius išaugo nuo 43 iki 315.

Tarpukariu Kaune buvo šešios valstybinės gimnazijos, oficialiai veikė apie 15 įvairaus dydžio privačių gimnazijų. Yra duomenų, kad daug mokymo įstaigų veikė nelegaliai. Iš jų buvo šešios lietuvių, šešios žydų, taip pat po vieną rusų, lenkų ir vokiečių gimnazijas.

Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, mokyklos intensyviausiai buvo statomos XX a. 4 deš. Kaune 3 deš. buvo pastatytos tik dvi mūrinės ir dvi medinės mokyklos, tačiau 4 deš. šis skaičius gerokai išaugo – kaip ir mokinių gimnazijose skaičius. 1923 m. Kaune gimnazijose buvo 3584 moksleiviai, o 1938 m. – jau 4996.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas : VDU l-kla, 2001. – 178, [1] p.
  2. Tautinis ir pilietinis ugdymas Kauno mergaičių mokytojų seminarijose 1918–1936 m. / Mindaugas Balkus ; su prierašu apie autorių p. 275. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – T. 14. – 2014, p. 79–91.
  3. Kaunas, 1918–2015 : architektūros gidas / [Giedrė Jankevičiūtė, Nijolė Lukšionytė, Jolita Kančienė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Rūta Leitanaitė, Almantas Bružas]. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – 302 p.
  4. Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – [Vilnius] : Lapas, 2018. – 299, [1] p.
  5. Tarpukario architektūra : Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu : [albumas] / [tekstų autoriai Paulius Tautvydas Laurinaitis, Gediminas Kasparavičius, Rokas Sinkevičius]. – [Kaunas] : Kauno miesto muziejus, 2022 ([Šiauliai] : Šiaulių sp.). – 111 p. : iliustr.
  6. Pradžios mokslo bastionai / Paulius Tautvydas Laurinaitis. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2022, Nr. 11, p. 42–47.
  7. Kaip Kovno tapo Kaunu : miesto lituanizavimas 1918–1940 m. : monografija / Mindaugas Balkus. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. – 247, [1] p.
  8. The development of standard designs of primary school buildings in Lithuania during the 1920s and 1930s = Tipinių projektų kūrimas pradinių mokyklų pastatams Lietuvoje XX a. trečiąjį–ketvirtąjį dešimtmečiais / Evaldas Vilkončius. – Iliustr. – Santrauka lietuvių kalba. – Bibliografija: 83 pavadinimai // Meno istorija ir kritika. – [Nr.] 19. – 2023, p. 52–69.
  9. Lietuvos mokyklos tarpukariu – entuziazmo architektūra / Edita Riaubienė // Amžiaus samprata ir raiška kultūroje, Vilnius, 2023 m. gegužės 4–5 d. : konferencijos programa ir pranešimų tezės. – Vilnius : VDA Dailėtyros institutas. – 2023. – P. 12.
  10. Tarpukario Lietuvos mokyklų architektūra dinamiškos kaitos amžiuje / Edita Riaubienė. – Iliustr. – Bibliografija išnašose // Acta Academiae Artium Vilnensis. – [T.] 113, Amžiaus samprata ir raiška kultūroje = The Concept of age and its expression in culture / [sudarytojos Dalia Klajumienė, Lina Michelkevičė, Tojana Račiūnaitė]. – [2024], p. 360–384.
  11. Mokslo ir žinių dieną minint : Įdomieji dokumentai. – Prieiga per internetą. URL: https://kaunas.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/mokslo-ir-ziniu-diena-minint-9Fu/ [2025 12 12]
  12. Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro projektas AUTC. – Prieiga per internetą. URL: http://tarpukaris.autc.lt/
  13. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS). – Prieiga per internetą. URL: https://www.limis.lt

Virtualią parodą parengė Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyr. bibliografas Tomas Kašėta ir vyresn. bibliografas Mindaugas Balkus, 2025 m.

Tekstą redagavo Ąžuolyno bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus Renginių grupės redaktorė Kotryna Zaveckaitė.

Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
2026 © Kauno apskrities viešoji Ažuolyno biblioteka