Virtualios parodos

Maršrutas „Tautinis stilius Kauno moderniojoje architektūroje“

1919–1940 m. Kaunas tapo ne tik laikina Lietuvos sostine, bet ir valstybinės tapatybės kūrimo laboratorija, kurioje turėjo gimti moderni Lietuvos kultūra. Reikėjo greitai statyti administracinius, kultūrinius ir gyvenamuosius pastatus, o neturėta didelės patirties projektuoti moderniame kontekste. Architektai jautė, kad vien europinio modernizmo kalbos nepakanka – reikalingas lietuviškas identiteto ženklas, nes visuomenėje dominavo noras matyti „lietuvišką Lietuvą“. Todėl architektūroje pradėjo formuotis unikalus reiškinys – tautinis modernizmas, jungiantis modernias formas ir lietuviškos savasties simboliką. Tai nebuvo oficialiai paskelbtas stilius, veikiau – bendra kūrybinė nuostata. Architektai ieškojo, kaip modernumo ir liaudies meno elementų derinys galėtų suformuoti naują, savitą Lietuvos architektūros kryptį.

Lietuviško tautinio stiliaus pradininkai nuolat pabrėžė – lietuviškumas turi būti pagrįstas liaudies kūryba:

·medinė architektūra – sodybų proporcijos, stogų siluetai, frontonai, langų apvadai,

·medžio drožyba – su jos ritmingais raštais, dantukais, saulutėmis, žvaigždutėmis,

·tekstilė – geometriniai audinių raštai, juostos,

·metalo dirbiniai, kryždirbystė – simboliai ir formos.

Vladimiras Dubeneckis – svarbiausias tautinio modernizmo ideologas ir praktikas teigė, kad: lietuviškumas turi būti ne atkartotas, o interpretuotas, svarbiausia – ne dekoras, o visuma, architektūra turi išreikšti tautinę dvasią, o ne tik liaudiškus ornamentus. Todėl jis sukūrė koncepciją, iš kurios kilo: funkcionalizmas su tautiniais simboliais, baroko ir liaudiškų formų sintezė, monumentalumas, derinamas su paprastumu.

Vėlesni architektai – S. Kudokas, F. Vizbaras, A. Maciejauskas, K. Reisonas, A. Funkas, V. Landsbergis-Žemkalnis, M. Songaila ir kt. pratęsė šią kryptį, tik kiekvienas savaip. Rezultatas – modernus, aiškus, lietuviškas miestas.

Tautinis modernizmas nėra vien architektūrinis stilius, tai ir ideologinis projektas, per kurį buvo formuojama valstybės tapatybė, visuomenės savivertė ir modernios Lietuvos vizija. Modernizmas Kaune buvo suvokiamas kaip progresyvi vakarietiška jėga, o tautinis stilius – kaip identiteto tradicija.

Tautiniai elementai Kaune turi kelias formas:

  1. Ornamentika: tulpės, saulutės, žvaigždės, dantukai.
  2. Geometrija: frontonai, ritmingos juostos, simetrija.
  3. Simboliai: karžygiai, herbai, grūdų varpos.
  4. Struktūrinė logika: racionali tvarka, proporcijų santūrumas.
  5. Erdvinės idėjos: ryšys su gamta, visuomeninių erdvių kūrimas.
  6. Medžiagos: granitas, tinkas, lietuviškos spalvos.

Kauno tautinis modernizmas – ne tik architektūra. Tai – gyvas pasakojimas apie valstybės kūrimą, kultūros paieškas ir drąsą būti moderniais, išliekant savimi.

Žemiau pateikiamas maršrutas, apimantis pastatų istoriją, architektūrines detales ir tautinius motyvus.

Literatūra ir šaltiniai:

  1. Feliksas Vizbaras: „vengti nereikalingų architektūriškų pagražinimų“ / Daumantas Bauža. – Iliustr., portr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 12 pavad. // Archiforma. – 2010, Nr. 3/4, p. 79–88.
  2. Kauno tarpukario architektūra = Architecture of interwar Kaunas / [leidinio koncepcijos autorius, redaktorius ir leidėjas Gintaras Balčytis. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – 221, [2] p.
  3. Kaunas, 1918–2015 : architektūros gidas / [sudarytoja Julija Reklaitė]. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – 332, [3] p.
  4. Lietuviškojo architektūrinio stiliaus beieškant / Paulius Tautvydas Laurinaitis. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2017, Nr. 2 (vasaris), p. 36–39. Taip pat, sk.: Ar egzistuoja lietuviškasis architektūros stilius? [2017.03.13]. – Prieiga per internetą: https://sa.lt/ar-egzistuoja-lietuviskasis-architekturos-stilius/ [2025 12 10]
  5. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba, 1888–1932 : monografija / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas : Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. – 271, [1] p.
  6. Nacionalinės tapatybės atskleidimo būdai XX a. Lietuvos architektūroje / Magdalena Beliavska. – Iliustr. – Santr. angl. // Archiforma. – 2019, Nr. 1/2, p. 72–79.
  7. Arno funkcionalizmas = Arno’s funktionalism = Arnos Funktionalismus : architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba : [mokslo studija] / Marija Drėmaitė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, [2022]. – 223, [1] p.
  8. Tarpukario Lietuvos architektūra : 1918–1940 / Vaidas Petrulis ; Gintaro Česonio nuotr. – Iliustr. – Bibliografija p. 22 // 100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link / [sudarytoja Aida Štelbienė]. – Vilnius : Statyba ir architektūra [i.e. SA.LT projektai], 2022. – P. 18–22. Taip pat, sk.: Dr. V. Petrulis. Tarpukario Lietuvos architektūra 1918–1940 m. [2023.09.25]. – Prieiga per internetą. URL: https://sa.lt/dr-v-petrulis-tarpukario-lietuvos-architektura-1918-1940-m/ [2025 12 10]

Maršrutą parengė Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresn. bibliografė Skaidra Grabauskienė, 2025 m.

Maršrutas yra projekto „Etnoąžuolynas: paveldo pažinimo ir kūrybos erdvė“ dalis.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
2026 © Kauno apskrities viešoji Ažuolyno biblioteka