Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Aleksoto aerodromas (iki 1940 m.)
Kaunas – Lietuvos aviacijos lopšys. Čia, tuometinėje laikinojoje sostinėje, kūrėsi šalies karo ir civilinė aviacija. Aleksoto aerodromas daugiau nei du dešimtmečius buvo Lietuvos aviacijos širdis. Jame vyko intensyvus aviatorių gyvenimas su savo triumfais ir tragedijomis, savo ribų peržengimais ir skaudžiomis netektimis.
Infrastruktūros raida
1912–1913 m. Aukštojoje Panemunėje carinės Rusijos kariuomenė įkūrė karinį aerodromą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad sparčiai tobulėjančiai aviacijai jis buvo per mažas – trumpas pakilimo takas ir kt. 1915 m. užėmusi Kauno tvirtovę, kaizerinės Vokietijos kariuomenė Linksmadvario (Viesulavos) dvaro teritorijoje plytinčiame lauke pradėjo kurti Kauno (Aleksoto) aerodromą. Jo šiauriniame krašte buvo pastatyti du angarai lėktuvams, o pietiniame pakraštyje – didžiulis 240×40×40 m angaras dirižabliui („cepelinui“) ir pagalbiniai statiniai. 1915–1916 m. iš šio angaro pakildavo dirižablis, kariuomenės naudotas rytų fronte.
1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Tų pačių metų lapkričio 23 d. buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė, o 1919 m. sausio 3 d. suformuotas jos aviacijos būrys. Vasario mėnesio pradžioje vokiečiai jam perdavė dirižablio ir vieną lėktuvų angarą. Netrukus buvo atgabenti Vokietijoje nupirkti aštuoni lėktuvai. Kovo mėnesį sudegė aviacijos būrio angaras, bet lėktuvus pavyko išgelbėti. Lietuvos kariuomenė antrąjį angarą iš vokiečių perėmė 1919 m. liepos mėn.
XX a. 3 deš. Aleksoto aerodromas buvo plečiamas perkant žemes iš Jono Vailokaičio ir Žagariškių kaimo gyventojų. 1928 m. aerodromo teritorija išaugo nuo 70 iki 132 ha. 1929 m. šalia dirižablio angaro buvo pastatyti du gelžbetoniniai 20×50 m dydžio angarai, o dirižablio angaras netrukus išmontuotas (keliolika angaro fermų tarpukariu panaudota Kauno jėzuitų gimnazijos sporto salės stogui).
Pietinėje aerodromo dalyje iškilo karo aviacijos pastatai: eskadrilių personalo namas, fotolaboratorija, mokomosios eskadrilės angaras, garažas, sandėliai, slėptuvė, geležinkelio rampa (iš Žemosios Fredos pravesta geležinkelio atšaka), kuro sandėlis.
Šiaurinėje aerodromo pusėje kūrėsi civilinė aviacija. Susisiekimo ministerija prie dabartinės S. Dariaus ir S. Girėno gatvės pastatė pirmąjį Lietuvoje aerostoties pastatą (1931 m.), kuriame įsikūrė muitinė, bufetas, pasų kontrolės ir oro susisiekimo tvarkymo įstaigos. 1932 m. Lietuvos aeroklubas prie aerostoties pasistatė angarą. Minėtais metais įrengtas naktinis aerodromo apšvietimas. Iki 1937 m. visa aerodromo teritorija buvo nudrenuota.
Svarbūs įvykiai
1919 m. kovo 3 d. iš Aleksoto aerodromo išskrido pirmasis lėktuvas su lietuviškais ženklais. 1922 m. į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje sukonstruotas lėktuvas „Dobi-I“, kurį suprojektavo ir pastatė lakūnas Jurgis Dobkevičius.
Nuo 1921 m. aerodrome kasmet rengtos aviacijos šventės. Paminėtina, jog 1936 m. aviacijos šventės metu praskrido 22 lėktuvai, sudarę Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos inicialus „AS“.
Aleksoto aerodrome įvairiomis progomis lankėsi daugelis užsienio lakūnų. 1925 m. skrisdamas aplink Europą, Kaune nusileido čekas kpt. V. Stanovskis (ček. Vilém Stanovský). 1927 m. rugpjūčio mėn. iš Paryžiaus į Kauną atskrido prancūzų lakūnai broliai Alfredas ir Rene de Vitroliai (de Vitrolles). 1930 m. atvyko keturi amerikiečių „Curtiss“ firmos lėktuvai. Pagarsėjęs lakūnas Džeimsas Dulitlas (angl. James Harold Doolittle) pademonstravo aukštojo pilotažo figūras.
1933 m. liepos 17 d. aerodrome susirinkusi didžiulė žmonių minia laukė transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sugrįžimo, bet pasiekusi liūdna žinia apie jų mirtį atnešė gedulą. 1934 m. Aleksoto aerodrome prasidėjo ir baigėsi trijų ANBO-IV lėktuvų skrydis aplink Europą, kuriam vadovavo žymus lėktuvų konstruktorius, karo aviacijos viršininkas Antanas Gustaitis. 1935 m. aerodrome buvo pagerbtas Atlantą įveikęs JAV lietuvis, karo lakūnas Feliksas Vaitkus.
XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Aleksoto aerodrome pradėtos rengti nacionalinės (1938 m.) ir Pabaltijo aviacijos sporto varžybos (1939 m.).
1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija užėmė Aleksoto aerodromą, Lietuvos karo aviacija nebegalėjo juo naudotis.
Keleiviniai skrydžiai
1921 m. Aleksoto aerodrome pradėtas keleivių bei krovinių pervežimas. Nuo 1922 m. aerodrome leisdavosi Sovietų Rusijos (Sovietų Sąjungos)-Vokietijos akcinės bendrovės „Deruluft“ keleiviniai lėktuvai, skraidę maršrutu Maskva–Velikije Luki–Kaunas–Karaliaučius (vėliau maršrutas pratęstas iki Berlyno). 1935 m. Kaune sustodavo bendrovės „Deruluft“ lėktuvai, skrisdavę maršrutu Karaliaučius–Ryga–Talinas. „Deruluft“ bendrovės koncesija baigėsi 1937 m. Jos maršrutus perėmė vokiečių „Lufthansa“ ir sovietų „Aeroflot“. XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Kaune pradėjo leistis lenkų lėktuvai. 1938–1939 m. lenkų oro linijų bendrovė „Lot“ vykdė skrydžius per Kauną maršrutu Varšuva–Vilnius–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis. 1939 m. pavasarį Aleksoto aerodrome kildavo ir leisdavosi 6 keleiviniai lėktuvai – 2 vokiečių „Lufthansa“, 2 lenkų „Lot“ ir 2 Lietuvos oro linijų lėktuvai.
Tarpukariu lėktuvai, skraidę per Kauną, buvo mažaviečiai, tad didelių keleivių srautų nesusidarydavo. Antai, 1932 m. per pirmą pusmetį lėktuvais per Aleksoto aerodromą atvyko 7 žmonės, išvyko 8 žmonės, o tranzitu per Lietuvą praskrido 222 žmonės.
1938 m. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Didžiojoje Britanijoje įsigijo du keleivinius lėktuvus „Percival Q 6“. Tų pačių metų rugsėjo mėn. jie pradėjo skraidyti maršrutu Kaunas–Palanga. 1939 m. šiuo maršrutu skrido 784 keleiviai, gabenta 3,47 t pašto ir 3,5 t bagažo. Lietuvos oro linijų lėktuvai taip pat skraidė iš Kauno į Rygą.
Šaltinių ir literatūros sąrašas
- Mūsų sparnai: Lietuvos karo aviacijos dešimtmečio sukaktuvėms paminėti / [straipsnių rinkinys]; redagavo kpt. Pyragius. – Kaunas, 1929. – 123, [2] p.
- „Šių metų pirmą pusmetį atvyko Lietuvon 78060 žmonių“ // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 28, p. 7.
- Paukščių keliais: pirmiesiems civilinės aviacijos žingsniams Lietuvoje paminėti: [straipsnių rinkinys] / redagavo J. Pyragius. – Kaunas, 1933. – 117, [17] p.
- Šiandien atidaromas oro susisiekimas tarp Kauno ir Rygos // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 1, p. 10.
- Kaunas – centrinis tarptautinio oro susisiekimo punktas / Liv. // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 14, p. 7.
- Kaunas – orinio susisiekimo centras: atidarytas pavasario sezonas / J. P-s. // Lietuvos aidas. – 1939, kovo 7, p. 3.
- Iš transporto piloto prisiminimų / S. Mockūnas. – Iliustr. // Plieno sparnai. – 1971, Nr. 2–3, p. 86–94.
- Orinis susisiekimas Nepriklausomoj Lietuvoj / V. Peseckas. – Iliustr. // Plieno sparnai. – 1971, Nr. 2–3, p. 95–96.
- Pirmieji šuoliai su parašiutu Lietuvoje / V. Peseckas. – Iliustr. // Plieno sparnai. – 1971, Nr. 2–3, p. 99–103.
- Kuo būsi, aviatorių krauju sulaistytoji žeme... / Algirdas Gamziukas, Aloyzas Cibarauskas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, lapkr. 7, p. 4.
- Pirmieji žingsniai: Lietuvos aviacijos 70-mečiui / Algirdas Gamziukas. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 5, p. 15–17.
- Kauno aerodromo gyvenimas: Kovo 12-oji – Karinių oro pajėgų diena / Jonas Balčiūnas. – Iliustr. // Garsas. – 1996, kovo 12, p. 5.
- Dariaus ir Girėno vardu pavadintame / Jonas Balčiūnas. – Iliustr. // Lietuvos sparnai. – 1996, Nr. 3, p. 4–6.
- Kauno aerodromo praeitis / Česlovas Vištokas. – Plan. // Technikos žodis. – 1997, Nr. 3, p. 25–28.
- Kauno oro uostas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2003, rugpj. 30, p. 6.
- Kultūros paveldo eksperto Linkaus studija: Žagariškių (Linksmadvario) aerodromas. – Kaunas, 2008. – 6 p. – Priedas: 7 nuotr. kopijos. – Mašinr.
- Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS). – Prieiga per internetą. URL: https://www.limis.lt
Virtualią parodą parengė Mindaugas Balkus, Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresn. bibliografas, 2025 m.
Tekstą redagavo Ąžuolyno bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus Renginių grupės redaktorė Kotryna Zaveckaitė.
