Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
K. Petrausko gatvė Kaune
Viena pagrindinių Žaliakalnio gatvių – Kipro Petrausko gatvė – buvo nutiesta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip vienas iš Kauno tvirtovės plentų. Kaip rodo senieji Kauno planai, iki XX a. 3 dešimtmečio pradžios tai buvo kiek vingiuotas kelias, vedęs nuo Vytauto kalno prieigų į Ukmergės plentą (dab. Savanorių pr.). 1923 m. inžinieriai Marius Peteris Frandsenas ir Antanas Jokimas sudarė Kauno miesto vystymo planą. Jame būsimoji K. Petrausko gatvė įgijo aiškią struktūrą, kurią ji turi ir šiandieną.
Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais gatvė vadinosi Maria-Paulstrasse, o 1924–1933 m. – Juliaus Janonio gatve. Kipro Petrausko pavadinimas gatvei suteiktas 1933 m.
1925 m. iškilo brolių Miko ir Kipro Petrauskų namas (inžinierius Aleksandras Golovinskas; dab. K. Petrausko g. 31). Ilgą laiką tai buvo didžiausias privatus namas šioje gatvėje.
Bronislavos Jurgutienės namas (dab. K. Petrausko g. 23) neabejotinai yra pats išraiškingiausias medinės architektūros namas šioje gatvėje.
1934 m. K. Petrausko ir Aušros g. kampe iškilo pigių butų kolonijos pastatas (architektas Stasys Kudokas; dab. K. Petrausko g. 26). Jame planuota apgyvendinti socialiai pažeidžiamus asmenis, tačiau į pastatą buvo perkelta dalis Kauno miesto savivaldybės įstaigų.
K. Petrausko, Aukštaičių, V. Kudirkos ir M. Jankaus gatvių kvartale tarpukariu ilgą laiką šeimininkavo Karo policijos mokykla.
Kvartalas tarp P. Višinskio, K. Petrausko ir Radvilėnų pl. jau daugiau kaip šimtmetį tarnauja jėgos struktūroms. Iki Pirmojo pasaulinio karo ten buvo įsikūręs 7-ojo Novorosijsko dragūnų pulkas. Tarpukariu ten veikė 1-asis husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas. Šiuo metu teritorijoje įsikūrusi Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (Radvilėnų pl. 1).
K. Petrausko gatvės reikšmė itin išaugo XX a. 3 dešimtmetyje, kai greta šios gatvės buvo suformuotos Kauno visuomeniniam gyvenimui svarbios aikštės: Parodos (joje 1922–1936 m. buvo rengiamos Žemės ūkio ir pramonės parodos) bei Petro Vileišio (joje vykdavo Dainų šventės, Pirmasis Lietuvos tautinis Eucharistinis kongresas (1934 m.), kariuomenės paradai ir kiti svarbūs renginiai).
1938–1939 m. buvo atlikta K. Petrausko gatvės rekonstrukcija, suteikusi jai modernios gatvės pavidalą. Jos važiuojamoji dalis buvo išgrįsta 5 cm storio „Bituko“ plytomis.
2012–2014 m. K. Petrausko gatvės atkarpa nuo Parodos gatvės ir Radvilėnų pl. buvo kapitaliai rekonstruota. 2014 m. K. Petrausko gatve pradėjo važiuoti troleibusai.
Literatūra ir šaltiniai:
- Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose: mokslo monografija / Nijolė Steponaitytė, Kęstutis Zaleckis. – Kaunas : Technologija, 2014. – P. 135–141.
- Kaunas, 1918–2015 : architektūros gidas / [sudarytoja Julija Reklaitė] ; [tekstų autoriai Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Rūta Leitanaitė, Jolita Kančienė, Vaidas Petrulis, Nijolė Lukšionytė]; [redakcinė kolegija: Ūla Ambrasaitė … [et al.]; Architektūros fondas. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 123, 143, 166, 220.
- Kauno miesto gatvių infrastruktūros plėtra XX a. 3–4 dešimtmečiais / Mindaugas Balkus. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 102.
- Kauno miesto planai: XIX a. – XX a. I p.: kartografija / [sudarytojos Nijolė Ambraškienė, Vilija Girčytė ; redakcinė kolegija: Gintaras Dručkus … [et al.] ; teksto autorė ir konsultantė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]. – [Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 45.
- Namai ir likimai : 10 tarpukario Kauno istorijų / Viktorija Vitkauskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2025. – P. 235–258.
- Ramiame Žaliakalnyje – dinamiškas gyvenimas / Eglė Baršauskaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, rugs. 29, p. 4–5.
- Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS). – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt
Virtualią parodą parengė Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresn. bibliografas Mindaugas Balkus, 2026 m.
Tekstą redagavo Ąžuolyno bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus Renginių grupės redaktorė Kotryna Zaveckaitė.
