Sporto mokytojai ir mecenatai
Sporto mokytojai ir mecenatai
Besikuriančios valstybės sporto mokytojais tapo gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas Karolis Dineika, lakūnas Steponas Darius, sporto medicinos pradininkas gydytojas Antanas Jurgelionis, pedagogas Vytautas Augustauskas-Augustaitis ir kt. Sporto reikšmę suprato dainininkė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, 1925 m. įsteigusi pirmųjų moterų krepšinio varžybų taurę. Operos solistas Kipras Petrauskas laisvalaikiu mėgo sportuoti, dalyvavo steigiant Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą, automobilių sporto klubą, aeroklubą. Sportu domėjosi režisierius Borisas Dauguvietis, 1926 m. jis skyrė dvi garbės dovanas Lietuvos bokso pirmenybių nugalėtojams. Sporto mecenato vardo nusipelno ir Lietuvos lygos pirmininkas, sporto ideologas dr. Antanas Jurgelionis, įsteigęs keletą pereinamųjų prizų, ir daugelis kitų žymių Lietuvos žmonių.
Futbolas
Futbolas
Futbolas tarpukario Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų. Pirmasis futbolo čempionatas surengtas Kaune 1922 m. Jame dalyvavo net 10 komandų. Čempionų laurais pasipuošė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda (Steponas Darius, Viktoras Dineika, Stepas Garbačiauskas ir kt.)
Krepšinis
Krepšinis
Pirmaisiais nepriklausomybės metais krepšinis buvo populiaresnis tarp moterų negu tarp vyrų. Pirmas krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. Jį laimėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) moterų krepšinio komanda. 1925 m. įvyko pirmos moterų krepšinio taurės varžybos, kurias laimėjo LFLS komanda, finale įveikusi „Makabi“ klubą. 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius. Vyrai krepšinį pradėjo žaisti keleriais metais vėliau. Pirmasis Lietuvos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas 1924 m. Jį laimėjo LFLS I komanda. 1934 m. Kūno kultūros rūmuose (KKR) buvo įrengta pirmoji krepšiniui pritaikyta sporto salė. 1939 m. Kaune surengtas Europos vyrų krepšinio čempionatas. Šį įvykį krepšinio gerbėjams iki šiol primena tais pačiais metais, vos per pusmetį pastatyta Kauno sporto halė – pirmoji Europoje sporto salė, pritaikyta specialiai krepšiniui (3,5 tūkst. sėdimų vietų, iš viso talpino 11 tūkst. žiūrovų).
Vandens sportas
Vandens sportas
1919 m. Kaune įsteigtas Lietuvos jachtklubas pirmaisiais metais aktyvios sportinės veiklos nevykdė. Buvo rengiamos valčių lenktynės, plaukimo varžybos, vandens pramogos ir įvairios šventės. Aktyvesnė sportinė veikla prasidėjo nuo 1921 m. Pirmosios plaukimo varžybos surengtos 1924 m. Iki 1931 m. jos buvo rengiamos Nemune. Deja, tekančiame vandenyje plaukikai negalėjo parodyti savo tikrųjų gebėjimų. 1934 m. Kaune, Nemuno pusiasalyje, buvo įrengtas pirmas atviras 50 m ilgio plaukimo baseinas. 1932–1936 m. Kaune veikė Kipro irklavimo klubas, pavadintas operos solisto Kipro Petrausko garbei.
Lietuvos tautinė olimpiada
Lietuvos tautinė olimpiada
1938 m. liepos 13–17 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada, skirta Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Sporto šventė į Kauną sukvietė lietuvių sportininkus iš viso pasaulio.
Dviračių sportas
Dviračių sportas
1925 m. birželio 14 d. Kaune, Laisvės alėjos pradžioje, buvo atidarytas pirmas laikinas medinis trekas su dviračių ir motociklų taisykla, persirengimo kambariu, kavine, orkestro vieta ir keliomis dešimtimis dviračių, skirtų važinėti treke ir mieste. Liepos 12 d. vyko pirmosios tarptautinės dviračių lenktynės, kurias stebėjo apie 1500 žiūrovų; laimėjo Kauno komanda.
Žiemos sportas
Žiemos sportas
Populiariausias žiemos sportas – ledo ritulys. Lietuvoje jis pradėtas žaisti 1922 m., kai Stepono Dariaus iniciatyva suorganizuota pirmoji Lietuvoje ledo ritulio komanda ir sužaistos pirmosios rungtynės. LFLS iniciatyva Kaune, A. Mickevičiaus ir Kalnų (dabar V. Putvinskio) gatvių sankirtoje, buvo įrengta čiuožykla. Pirmasis Lietuvos ledo ritulio čempionatas vyko 1926 m.
