Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Mokytojas
Pranas Daunys ne tik prisidėjo kuriant Aklųjų sąjungą ir institutą, bet ir jame mokytojavo. Aklųjų institute 1928–1930 m. jis dirbo muzikos mokytoju.
P. Daunio manymu, neregiui muzika – ne tik malonumas, bet ir galimybė pragyventi tapus muzikantu. Didžiulį įspūdį P. Dauniui padarė Latvijos aklųjų choro pasirodymas Žemės ūkio parodoje 1926 m., ypač kai sugiedojo Lietuvos himną ir dar kelias dainas lietuvių kalba. Būtent todėl jam kilo mintis kurti neregių chorą ar orkestrą ir Lietuvoje. Jis įkalbino husarų pulko kapelmeisterį Ričardą Lechavičių sukurti Aklųjų pučiamųjų orkestrą. R. Lechavičius jam vadovavo 10 metų. Kelis kartus Aklųjų orkestras koncertavo Kauno radiofone.
Iš mokytojo pareigų P. Daunys buvo atleistas dėl konflikto, įvykusio per antrą Aklųjų sąjungos suvažiavimą 1930 m. Jo metu sąjunga iširo ir buvo įkurta nauja draugija, kurios veikloje Daunys jau nedalyvavo. Jis ne tik buvo atleistas – jam netgi buvo uždrausta lankytis institute, bijant per didelės jo įtakos mokiniams. Net ir nedirbdamas mokytoju, Pranas Daunys bendravo su mokiniais, kurie ateidavo pas jį namus pabendrauti, paklausyti jo atliekamos muzikos, gauti patarimų.
Neišgelbėjo net 1928 m. gauti valstybės apdovanojimai – Vyčio Kryžiaus ordinas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliai. Beje, Pranas Daunys buvo pirmasis neregys, gavęs aukštus valstybinius apdovanojimus.
Po atleidimo iš instituto P. Daunys pasitraukė iš aktyvios veiklos.
