Kurčiųjų organizavimas
Dar viena P. Daunio keliama problema spaudoje – kurčiųjų padėtis Lietuvoje. Tai, kad XX a. 4 deš. pabaigoje kurtieji dar neturėjo nei sąjungos, nei mokyklos, buvo nesuprantamas dalykas. Juo labiau kad, jo manymu, jiems įsilieti į visuomenę būtų žymiai lengviau nei akliesiems.
Apie kurčiuosius Lietuvoje buvo susimąstyta daug vėliau. Pranas Daunys šį opų visuomenėje klausimą iškėlė tik 4 deš. pab.: 1937 m. spaudoje ragino steigti kurčiųjų sąjungą ir įkurti jiems mokyklą. Į jo kvietimą atsiliepė profesoriaus P. Radzvicko našlė, kuri priminė, kad jos vyras dar 1931 m. paliko 10 000 Lt kurčiųjų mokyklai steigti.
P. Daunio iniciatyva buvo suburta grupelė žmonių, kurie 1938 m. kovo 24 d. įsteigė Lietuvos kurčių nebylių globos draugiją, o jos draugijos valdybos nariu buvo ir P. Daunys. Draugija įsteigė Kurčiųjų-nebylių mokyklą internatą, o 1939 m. – antrą nebylių institutą. Jie įkurti dviejuose namukuose Archyvo gatvėje Nr. 15 ir Nr. 20.
Tiesa, dar vieną mokyklą įkūrė Žmogaus globos draugija Muravos gatvėje.
1940 m. per abi mokyklas mokėsi per 90 kurčiųjų vaikų. 1940 m. abi mokyklos sujungtos ir atidarytas Kurčių nebylių institutas suremontuotame Marvos dvare. Mokytojai semtis žinių vykdavo į Latvijos kurčiųjų institutus, patys rengė vadovėlius, pritaikytus lietuvių kalbai, remdamiesi latviškais ir vokiškais.
1945 m. pradžioje mokykla pertvarkyta į nepilną vidurinę internatinę mokyklą ir pavadinta Kauno kurčiųjų mokykla internatu. 1945–1946 m. mokykla buvo įsikūrusi keliuose pastatuose (Panerių g. 21, 23, 25, Ariogalos g. 28, 30, Linkuvos ir Mažvydo g., namelis netoli Pažaislio ir 8–9 ha pagalbinis ūkis Vieškūnuose). Galiausiai 1955 m. Žaliakalnyje, Uosio gatvėje, išskirtas sklypas naujam mokyklos internato pastatui. 1960 kovo 5 d. duris atvėrusi nauja mokykla buvo pavadinta Kauno prigirdinčiųjų mokykla internatu. Kurtieji ir neprigirdintys vaikai čia mokosi iki šiol.