Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Felicija Bortkevičienė ir valstiečių liaudininkų spauda
Valstiečių liaudininkų spauda buvo leidžiama ilgą laiką, turėjo platų bendradarbių ir korespondentų tinklą bei dar iki Nepriklausomybės subrandintą skaitytoją ir leidybos tradicijas. Dviejų pagrindinių valstiečių liaudininkų periodinių leidinių „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ ilgametė redaktorė buvo Felicija Bortkevičienė (1873–1945). Ji rūpinosi „Lietuvos ūkininko“ leidybos atnaujinimu 1918 m., o sutvarkiusi šio žurnalo leidybos organizacinius reikalus jo vairą perleido kitiems. Iš pradžių F. Bortkevičienė dar pasirašinėjo „Lietuvos ūkininko“ redaktore (nors iš tiesų žurnalą redagavo A. Rimka, J. Strimaitis, V. Oškinis), bet jau nuo 1927 m. oficialusis ir faktiškasis redaktoriai sutapo – juo tapo Vincas Oškinis, o žurnalą leido „Varpo“ akcinė bendrovė.
Prie „Lietuvos žinių“ vairo F. Bortkevičienė liko ilgesnį laiką, nors faktiški laikraščio redaktoriai taip pat buvo kiti asmenys. F. Bortkevičienė prisiėmė vieną svarbiausių opozicinio leidinio prievolių – atsakomybę už laikraštyje skelbiamus straipsnius, karikatūras. 1922–1936 m. ji pasirašinėjo „Lietuvos žinių“ redaktore ir cenzūrai konfiskavus laikraščio numerius, iškėlus bylas jo redakcijai prisiėmė visą atsakomybę dėl skiriamų baudų ar keliamų bylų. Taip dėl gausybės bylų, vaikščiojimo po teismus, cenzūros ir valdžios įstaigas nebuvo trikdomas laikraščio darbas, kuriuo užsiėmė faktiškieji redaktoriai K. Grinius, P. Ruseckas, B. Sruoga, A. Sugintas, P. Dailidė, J. Strimaitis, J. Pronskus. Nuo 1932 m. „Lietuvos žinių“ redaktoriumi tapo Jonas Kardelis, 1936 m. perėmęs ir oficialaus laikraščio redaktoriaus pareigas.
„Lietuvos žinios“ buvo ne tik populiarios, bet ir kovingos – laikraštyje netrūko polemikos, valdžios kritikos. Spaudos bylų skaičiumi laikraštis buvo neabejotinas rekordininkas tarp visų Lietuvoje leidžiamų periodinių leidinių. Tai, kad gausios spaudos bylos laikraščio nenuskandino, galima paaiškinti jo leidėjų, bendradarbių, F. Bortkevičienės autoritetu visuomenėje, leidybine patirtimi, laikraščio išsikovota vieta tarpukario Lietuvos panoramoje. „Lietuvos žinios“ ne kartą buvo laikinai uždarytos, tačiau tais atvejais buvo leidžiamos kitais pavadinimais tol, kol buvo atnaujinamas „Lietuvos žinių“ leidimas. 1928 04 05 – 1928 05 vietoje „Lietuvos žinių“ išėjo „Mūsų Vilniaus žinios“. 1935 06 13 – 1935 07 13 ėjo „Naujoji banga“, 1936 04 23 – 1936 07 09 vietoj „Lietuvos žinių“ ėjo „Žinios“, nes laikraštis eilinį kartą buvo nubaustas šešių mėnesių uždarymu ir 10 000 litų bauda už Benito Musolinio sūnaus pašiepimą [1].
1923 m. F. Bortkevičienė buvo paminėta septyniolikoje bylų dėl „Lietuvos žinių“ ir „Lietuvos ūkininko“. Galima būtų išskirti I Seimo rinkimų kompanijos įkarštyje F. Bortkevičienei skirtą 1000 litų baudą už visuomenės kurstymą nepasitikėti valdžia straipsnyje „Rinkimų kova ir Poincare Klaipėdos klausimu“ [2]. Didelį atgarsį turėjo F. Bortkevičienės uždarymas į kalėjimą 1925 m. spalio 13 d. ir „Lietuvos žinių“ Nr. 228 konfiskavimas. Spalio pabaigoje F. Bortkevičienė buvo išpirkta iš kalėjimo, o surinktų lėšų likutis turėjo sudaryti laikraščio baudų fondą [3]. Laikraščio baudų fondas iš tiesų pravertė. Jau 1925 m. Nr. 290 buvo sulaikytas dėl tariamo vyriausybės autoriteto žeminimo [4]. 1926 m. sausį kilo nauja byla dėl V. Petrulio karikatūros „Lietuvos žiniose“ ir straipsnelių apie jį [5]. 1926 m. buvo konfiskuotas Nr. 23 už straipsnį „Naujakuriai ir užsienio paskola“ dėl kunigo J. Vailokaičio skerdyklos [6]. „Lietuvos žinių“ 1926 m. Nr. 43 konfiskuotas dėl straipsnio „Naujų eksperimentų beieškant“, o Nr. 46 – dėl paklausimo, kuo remiantis konfiskuotas Nr. 43 [7]. Tų pačių metų Nr. 69 konfiskuotas už straipsnį „Rasputino dvasia“, o Nr. 93 – už straipsnį „Piktšašiai ant visuomenės kūno“ [8]. 1927 m. „Lietuvos žinios“ nubaustos už tai, kad Nr. 153 vietoje cenzūros išbrauktų frazių paliko tuščią vietą [9]. 1931 m. birželio 27 d. „Lietuvos žinių“ redaktorė F. Bortkevičienė Kauno karo komendanto nubausta 300 Lt bauda už netikrų žinių skleidimą [10].
Valstiečių liaudininkų rinkiminė agitacija „Lietuvos žiniose“ ir „Lietuvos ūkininke“ nedaug kuo skyrėsi nuo agitacinio laikraščio tono ne rinkimų metu. Oponentų darbų demaskavimas ir kritika, laikraščių numerių konfiskacija (ypač „Lietuvos žinių“), galima sakyti, buvo šių periodinių leidinių vizitinė kortelė. „Lietuvos žinių“ rinkimų agitacijoje galima būtų išskirti efektyvų karikatūrų panaudojimą, už kai kurias jų atskiri laikraščių numeriai buvo konfiskuoti, o redaktorei F. Bortkevičienei iškeltos baudžiamosios bylos. Prieš pat rinkimus karikatūros buvo spausdinamos su eiliuotais posmeliais. „Lietuvos ūkininke“ didžioji dalis rinkiminės agitacijos ir karikatūrų buvo persispausdinama iš „Lietuvos žinių“, tai liudijo šio leidinio priklausomybę nuo valstiečių liaudininkų ir „Lietuvos žinių“. „Lietuvos ūkininkas“ daugiau rašė kaimo žmonėms ir nebuvo orientuotas į populiarią kultūrinę-šviečiamąją žurnalistiką, skirtą visų pirma miesto inteligentijai. „Lietuvos ūkininkas“ buvo kiek nuosaikesnės tematikos negu „Lietuvos žinios“, kartais nukentėdavo ne tiek dėl savo pozicijos, kiek dėl atgarsio į „Lietuvos žinių“ aktualijas. „Lietuvos ūkininko“ spaudos bylos buvo labiau ekonominio pobūdžio su politiniu prieskoniu, pvz., P. Karvelio byla su „Lietuvos ūkininko“ redaktore F. Bortkevičiene. „Lietuvos ūkininko“ redakcija suabejojo, iš kur P. Karvelis turi tiek pinigų dvarui pirkti, o šis įsižeidė dėl minėto įtarimo piktnaudžiavus tarnybine padėtimi [11]. Priešrinkiminis straipsnis, kuriame buvo pateikta plati panorama galimų piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi, liko neužbaigtas dėl iškeltos bylos, o byla greit buvo nutraukta rinkimams praėjus.
F. Bortkevičienė buvo ne tik „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė, turėjusi pakelti šių leidinių vargus bei spaudos bylas, bet ir viena „Varpo“ akcinės bendrovės ir jos spaustuvės organizatorių, ji rūpinosi spaustuvės reikalais, žurnalų ir laikraščių leidyba. „Varpo“ bendrovės spaustuvė spausdino ne tik valstiečių liaudininkų „Lietuvos ūkininką“ ir „Lietuvos žinias“, bet ir visus varpininkų leidinius. „Varpo“ bendrovės pastate, tuo metu Laisvės al. 60 (dabar Laisvės al. 84, pastatas, kuriame įsikūrusi legendinė spurginė), ji ne tik dirbo, bet ir gyveno, todėl po 1927 m. sprogimo šiame pastate ji patyrė nemažai streso ne tik kaip „Varpo“ bendrovės direktorė bei „Lietuvos žinių“ redaktorė, bet ir kaip tiesioginė liudininkė, sprogimą pajautusi savo kailiu. Neatsitiktinai po šio pasikėsinimo į valstiečių liaudininkų sąjungos būstinę bei jos spaudos centrą pasipylė užuojauta ne tik valstiečiams liaudininkams, „Lietuvos žinioms“, bet ir asmeniškai F. Bortkevičienei. „Varpo“ direktorės ir „Lietuvos žinių“ redaktorės butas buvo numatytas ir naujose patalpose Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46). Šiame tarnybiniame bute F. Bortkevičienė negyveno nuolat.
Nors F. Bortkevičienė buvo silpnos sveikatos, jos būdas, kovingumas, atkaklus tikslo siekimas suformavo kietos, „geležinės“ moters įvaizdį. Tokia ji buvo vaizduojama ir karikatūrose – karingai kovojanti už savo prenumeratorius. F. Bortkevičienė buvo mėgiama karikatūristų tiek dėl jos susikurto veiklios valstietės liaudininkės, sugebančios susitarti su vyrais, įvaizdžio, tiek dėl to, kad ji nepyko šaržuojama ar pašiepiama. Valstiečių liaudininkų partijoje F. Bortkevičienė buvo didelis autoritetas, niekad nesiekė jokių postų, buvo kovotoja idealistė. Gal todėl politinėse karikatūrose ji buvo vaizduojama kaip kovojančių pusių taikdarė, tarpininkė, net ir valstiečių liaudininkų partijos skilimo akivaizdoje. Ji visada veikė pagal principą „mažiau kalbų, daugiau darbų“. Neatsitiktinai Lietuvos Steigiamojo Seimo narių autografų albume ji pasirašė prie pasakymo „Mažiau žodžių, mažiau kyšių, bet daugiau darbo ir susipratimo – viskas bus gerai“. [12] Tai galėtų būti ir F. Bortkevičienės viso gyvenimo moto. (Žr.: Iliustracijos. Priedas Nr. 1)
Nuorodos:
1. „Lietuvos žinios“ uždarytos vienam mėnesiui už melagingų žinių skleidimą // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 16, p. 6; „Lietuvos žinių“ nubaudimo proga // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 17, p. 1.
2. 1000 litų pabaudos „Lietuvos žinioms“ // Lietuvos žinios. – 1923, bal. 4, p. 1; „Lietuvos žinių“ ir „Lietuvos ūkininko“ bylos // Lietuvos žinios. – 1923, lapkr. 30, p. 1–2; „Liet. Žinių“ ir „Liet. ūkininko“ redaktorės p. Bortkevičienės bylos // Lietuvos žinios. – 1923, gruod. 13, p. 2.
3. Konfiskuotas „Lietuvos Žinių“ sekmad. 228 numeris. Redaktorė p. Bortkevičienė baudžiama kalėjimu // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 13, p. 1; Dėl ko konfiskuotos „L. Žinios“? // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 15, p. 1; P. F. Bortkevičienė iš kalėjimo išpirkta // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 27, p. 1.
4. Ar „L. Žinios“ žemino vyriaus. autoritetą: 290 Nr. sulaikymo proga // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 9, p. 2.
5. Feljetonui medžiaga: Pirmoji karikatūros byla // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 20, p. 1.
6. „Lietuvos Žinios“ konfiskuotos dėl kunigo Vailokaičio skerdyklos // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 4, p. 1.
7. Naujų eksperimentų belaukiant // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 23, p. 1; Konfiskuotas šiandienos „Liet. žin.“ numeris: [laikraščio numeris, išėjęs kaip kitas numeris, jau be konfiskuoto straipsnio] // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 23, p. 1; Dėl ko konfiskuota „L. Žinios“: P. Vidaus Reik. Min. Seimo nario K. Kregždės paklausimas // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 25, p. 1–2; Vėl konfiskuotos „L. Žinios“ // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 26, p. 1.
8. Už ką konfiskuotas „Lietuvos Žinių“ 69 numeris? // Lietuvos žinios. – 1926, kov. 27, p. 1; Dėl ko konfiskuotas „Lietuvos Žinių“ Nr. 93 iš balandžio 24 d. // Lietuvos žinios. – 1926, geg. 4, p. 2.
9. Nubausta „Liet. Žinios“ // Socialdemokratas. – 1927, liep. 21, p. 4.
10. Nubaudė „Lietuvos Žinių“ redaktorių // Socialdemokratas. – 1931, birž. 27, p. 6.
11.Negalima daugiau tylėti // Lietuvos ūkininkas. – 1924, Nr. 24, p. 2; Nr. 25, p. 2; Nr. 27, p. 2; Nr. 28, p. 3; P. Karvelio byla su „Lietuvos Ūkininko“ Red. dėl įžeidimo // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 10, p. 1.
12. Lietuvos Steigiamojo Seimo narių autografų albumas pirmosioms metinėms sukaktuvėms paminėti gegužės 15 d. 1920–1921: [F. Bortkevičienė pasirašė prie pasakymo: „Mažiau žodžių, mažiau kyšių, bet daugiau darbo ir susipratimo – viskas bus gerai“]. – Kaunas: [s.n.], 1921.
Parodos medžiagą parengė vyresn. bibliotekininkas Alvydas Surblys, 2023 m.
Tekstą redagavo vyresn. metodininkė Gabrielė Juodzevičiūtė
Vaizdus skaitmenino bibliotekininkė Beatričė Jurgaitytė
