Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Rimtai ir linksmai apie moterų šukuosenas XX a. I pusės periodikoje
XX a. I pusėje, kuriantis Lietuvos valstybei, formuojant tautinius įvaizdžius, simbolius, kurie turėjo vienyti visuomenę, dėmesio sulaukė ir moters išvaizda, ypač plaukai, šukuosena. Tai nestebina, nes įvairiais istoriniais laikotarpiais, įvairiose kultūrose plaukams buvo skiriamas didelis dėmesys. Moteriai jie buvo ne tik estetinis, bet ir lyties, gentinis ar etninis požymis. Tačiau kuriamas lietuvaitės įvaizdis susidūrė su jam prieštaraujančia laikmečio mada, ir tai sukėlė diskusiją tarp tradicijų ir tautinio įvaizdžio puoselėtojų bei mados šalininkų. Šios diskusijos pagrindinės tendencijos puikiai atsispindėjo spaudoje, tad siūlome su jomis susipažinti.
Renkant informaciją, daryta prielaida, kad daugiausia tekstų moterų mados, šukuosenų, plaukų priežiūros temomis galima rasti moterims ir jaunimui skirtuose periodiniuose leidiniuose. Tokius leidinius padėjo atsirinkti J. Čepytės ir Ž. Garnienės sudaryti periodinių leidinių moterims Lietuvoje 1918–1940 m. ir minėtos periodikos publikacijų (1929–1940) sąrašai[1]. Šmaikščių pasisakymų, karikatūrų apie šukuosenas ieškota satyriniuose leidiniuose. Išsamiai arba iš dalies peržiūrėti 38 pavadinimų spaudiniai[2]. Iš viso užfiksuotos 33 žinutės bei straipsniai, kuriuose rašoma vien apie plaukus arba jie tik paminimi aptariant mados tendencijas. Gausiausiai informacijos apie šukuosenų madas spausdinta leidiniuose „Naujas žodis“, „Moteris ir pasaulis“, „Naujoji vaidilutė“, „Moteris“. Juose skelbtos sezono madų apžvalgos bei karščiausios madų naujienos, madingų drabužių, skrybėlaičių, šukuosenų nuotraukos ir jų aprašymai. Plačiau apie XX a. pirmosios pusės spaudoje skelbtus straipsnius moterų kosmetikos naudojimo, plaukų sutvarkymo temomis galite skaityti nurodytoje literatūroje[3], o čia per atrinktus charakteringus vaizdus ir tekstų ištraukas pasistengsime parodyti moteriškos šukuosenos kaitą ir jos siejimą su etnokultūriniu tapatumu.
Nuorodos:
[1] Čepytė, J. ir Garnienė, Ž. 1997, Periodika moterims Lietuvoje 1918–1940 metais, Vilniaus universitetas Kauno Humanitarinis fakultetas, Kaunas.
[2] Peržiūrėtų spaudinių sąrašas: Moteris (1921–1940), Naujas žodis (1925–1933), Naujoji vaidilutė (1921–1940), Pavasaris (1912–1940), Moteris ir pasaulis (1937–1940), Lietuvaitė (1910–1914), Darbininkas (1925–1939), Ūkininko patarėjas (1925–1939), Šeimininkė (1937–1940), Mūsų rytojus (1929–1936), Mūsų laikraštis (1929–1935), Mūsų kraštas (1937), Jaunimo ateitis (1938), Jaunųjų pasaulis (1930–1934), Jaunimo draugas (1930–1937), Trimitas (1932–1940), Žemaičių prietelius (1930), Jaunoji karta (1929–1939), Jaunimas (1911–1913, 1930), Kultūra (1929), Naujienos (1901–1903), Iliustruotoji apžvalga (1926–1940), Iliustruotoji Lietuva (1926–1928), Panevėžio balsas (1930), Šiaulietis (1925), Mūsų Vilnius (1933–1934), Šiaurės Lietuva (1933), Dabartis (1918), Vilniaus Aušra (1935), Nauja lietuwiska ceitunga (1909), Sekmadienis (1928), Laiko žodi (1933–1937), Vapsva (1928–1932), Aitvaras (1927–1928), Vėpla (1928), Spaktyva (1924–1933), Naujoji spaktyva (1938–1939), Juokdarys (1906–1907).
[3] Plačiau skaityti: Venskienė, A. 2004, „Požiūriai į kosmopolitinę madą XX a. pirmosios pusės spaudoje: tarp etninių įvaizdžių ir naujovių“, Liaudies kultūra, nr. 5, p. 34-47; Venskienė, A. 2007, „Lietuvės įvaizdis: tarp modernybės ir stereotipų (pagal XX a. pirmosios pusės spaudą)“ in Rytų Europos kultūra migracijos kontekste, sudarytoja I. R. Merkienė, Versus Aureus, Vilnius, p. 351-378.
Parodos medžiagą parengė vyresn. bibliotekininkė, dr. Asta Venskienė, 2024 m.
