Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Kritinio pobūdžio straipsniuose dažniausiai buvo rašoma apie, autoriaus manymu, netinkamą plaukų tvarkymą, paprastai supriešinant neapibrėžtos praeities ir rašomojo laikotarpio šukuosenas, idealizuojant pirmąsias ir peikiant pastarąsias. Taip pat aiškiai matoma skirtis tarp požiūrio į kaimo ir miesto moterų sekimą mados naujovėmis – „kas tinka miestietei, netinka sodietei“[15].
Pavyzdžiui, autorė rašo, kad „<…> mūsų laikais daugiausiai pagarbos susilaukia žnyplės, vinys ir t.t. Kam tai naudojama, visa kuo geriausia žinome. Matyt, mūsų močiutės mokėjo geriau puošti galvą, jei apie jų gelsvąsias kasas net dainose dainuoja. Iš tikro, galima tikėtis, jei nepasiliaus taip dariusios, nesusiprotės, tai „iš mados išeis gelsvosios kasos“; mes nusvilinsime jas“[16]. Kiti autoriai taip pat kritikavo garbanojimą[17] dėl jo neigiamo poveikio plaukams, be to, pabrėžė, kad garbanas reikėjo tinkamai prižiūrėti, o reta sodietė tai mokėjo. Todėl miestietę sugarbanoti plaukai puošė, o kaimietės grožį gadino[18]. Apgailestaujama, kad „iš mados išėjo gelsvosios kasos, tasai tipingas lietuvaitės pažymys“, o vietoj jų „ant veido bei kaklo draikosi frizuoti plaukai arba jų nėra“[19].
Lietuviškoje periodikoje buvo pateikiamos ne tik vietos autorių nuomonės, bet ir ištraukos iš užsienio spaudoje vykdytų apklausų apie ilgų ir trumpų plaukų estetiką. Analizuojant jų turinį, susidaro įspūdis, kad atrinkti tie pasisakymai, kuriuose romantizuojami, idealizuojami ilgi plaukai, tačiau labai nepeikiami ir trumpi. Jie tiesiog laikomi mados įgeidžiu, kuris atėjo ir praeis[20]. Spaudoje vyravo moterų su trumpais plaukais atvaizdai, tačiau kaip išskirtiniai, susižavėjimo verti pavyzdžiai spausdintos lietuvaičių ilgais plaukais nuotraukos. Pavyzdžiui, mokytojos A. Vitkauskaitės nuotrauka buvo išspausdinta net trijuose skirtinguose leidiniuose[21]. Norint padidinti estetinį įspūdį, fotografuoti palaidi, nesupinti plaukai.
Nuorodos:
[15] Viksnė, op. cit. p. 38.
[16] Laimutė. 1926, „Ar eini į vakarą?“ Pavasaris, nr. 2, p. 22.
[17] Bijūnas, K. 1930, „Apie madas“, Žemaičių prietelius, nr. 20, p. 7.
[18] M. A. K. 1929, „Kaip kaimo mergaitės turėtų rodytis“, Mūsų rytojus, nr. 52, p. 4.
[19] N-tė. 1925, „Mergaičių papuošalai“, Naujoji vaidilutė, sąs. 4, p. 165-66.
[20] Autorius nenurodytas. 1927, „Apie ilgus ir trumpus plaukus“, Naujas žodis, nr. 2, p. 16; Autorius nenurodytas. 1935, „Moteris – paveikslas“, Laiko žodis, nr. 8, p. 16.
[21] 1926, Pavasaris, nr. 14, p.7; 1926, Iliustruotoji Lietuva, nr. 36, p. 292; 1930, Jaunųjų pasaulis, nr. 7, p. 12.
