Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Nors moters plaukų etnokultūrinis įvaizdis buvo idealistinis, nukreiptas į praeitį ir toli gražu neatitiko realaus vaizdo, viešosios nuomonės reakcija į bet kokius moteriškos šukuosenos pokyčius dažnai buvo neigiama. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje laikraštyje „Naujienos“ pasirodo pasipiktinimo kupinas straipsnis apie tai, kad „lietuvaitės šiandien nusižiūrėjusios į <…> miesčenkas, <…> nor į „panas“ pavirst. Plaukai supyti į vieną kasą ir ant viršugalvio sukrauti į didelį kuodą ir prismeigti su kokiais ten žibančiais klemeriais, taip, kad išrodo kaip pempė su kuodu, kaip skepetą uždeda, tai pasitaiko tokia pašiurė pakaušyje, kad but galima nuo lietaus pasislėpti. Ant kaktos draikosi plaukai, nukirpti sulyg antakių, tarytum karčiai „čigono sartosios“[7]. Tekste aiškiai matoma savo ir svetimo skirtis pabrėžiant, kad „lietuvaitės“ madas nusižiūrėjusios nuo svetimtaučių, „miesčenkų“. Skepetos paminėjimas leidžia manyti, kad autorius rašo apie kaimo moterų šukuosenos kaitą, kurios tradiciškai supintus plaukus sukdavo į kuodą, tik jis būdavo sutaisomas ne viršugalvyje, o pakaušyje. Kirpčiukų kaimo moterys taip pat nekirpdavo. Tad „Naujienų“ laikraštis mus ne tik supažindina su moterų šukuosenų naujienomis kaime, bet ir leidžia atsekti jų kilmę, parodo visuomenės reakcijas.
XX a. pradžioje piktintasi kirpčiukais, tačiau jau nuo trečio šio amžiaus dešimtmečio Europoje, kartu ir Lietuvoje, moterys pradeda kirpti plaukus trumpai ir madingiausia šukuosena tampa bubikopfas. Beje, juos mėgo ir vyrai. Reikšmingas sušukavimų stiliaus formavimo vaidmuo teko kino aktorėms. Buvo teigiama, kad ilgi plaukai – „<…> pirminės moters liekana. Bubikopfai – nuolat besikeičiančios spalvų mados padaras, kurį, paprastai, nustato kino žvaigždžių užgaidos. Vakar jie buvo juodi, šiandien geltoni ir niekas ypatingai nenustebs, jei ryt jų spalva bus žalia.“[8] Ypač XX a. 3–4 dešimtmečiais periodiniuose leidiniuose gausiai spausdintos garsių Holivudo aktorių, įvairių tautų gražiausių plaukų savininkių nuotraukos, dailininkų piešti paveikslai, kuriuose vaizduotas „moderniškas moterų stilius“ ir pan. Tai vis buvo „svetimšalių“ mados, kuriomis taip piktinosi kai kurie publikacijų apie plaukų madas autoriai.
Nuorodos:
[7] Kl. 1901, „Lietuvos mergėlės“, Naujienos, nr. 10, p. 74.
[8] Autorius nenurodytas, 1931, „Moters grožio žodynas“, Naujas žodis, nr. 2, p. 34.
