Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Stelmužės dvaro biblioteka
Stelmužės dvarą nuo 1727 m. valdė baronai Fiolkerzamai, kurie dvare turėjo nedidelę asmeninę biblioteką. Fiolkerzamai knygoms naudojo savo ekslibrisą, kuriame vaizduojamas garsusis Stelmužės ąžuolas ir Fiolkerzamų giminės ženklas (sulaužytas ratas su penkiais stipinais – Šv. Kotrynos simbolis). Šį ekslibrisą apie 1890–1900 m. nupiešė menotyrininkas, genealogas, dailininkas Arminas fon Fiolkerzamas (1861–1917). Jis buvo apie 50 caro giminės atstovų ekslibrisų autorius, Kuršo genealogijos komisaras. Su šiuo ekslibrisu KAVB turimos šešios Stelmužės dvaro bibliotekos knygos religine tematika, išleistos XIX–XX a. (5 knygos vokiečių, viena lotynų kalba). Dar 7 knygos iš Stelmužės dvaro bibliotekos KAVB yra be ekslibriso.
1924 m. Fiolkerzamų biblioteką kartu su dvaru perėmė iš Vokietijos kilę baronai Hanai. Vienas Hanų giminės atstovų buvo teisėtas dvaro paveldėtojas iš Vadimo Fiolkerzamo. Vadimas buvo vieno žymiausių šios giminės atstovų Georgo Fridricho Fiolkerzamo anūkas. Baronas G. F. Fiolkerzamas (1764–1848), gimęs Stelmužės dvare, buvo Rusijos valstybės veikėjas, Livonijos civilinis gubernatorius. Iš jo dvarą paveldėjo Karlas Valerianas Fiolkerzamas, vedęs Aleksandrą Valujevą (dvare kartais lankydavosi žymusis šios giminės atstovas Piotras Valujevas), po to jauniausias K. Valeriano sūnus Vadimas Fiolkerzamas, o po Vadimo mirties – jo sūnėnas Herbertas Eduardas fon Hanas. Iš jo dvaro biblioteką paveldėjęs Gerhardas Hanas.
Fiolkerzamų asmeninės bibliotekos likimą tyrinėjusi Lietuvos istorijos instituto mokslininkė Inga Ilarienė [5] liudija, jog 1937 m. spalio 16 d. Vaclovo Biržiškos raštu Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos darbuotoja Marija Čilvinaitė buvo įgaliota paimti į VDU biblioteką 119 Stelmužės dvaro bibliotekos knygų, kurias bibliotekai padovanojo G. Hahnas. Pasak I. Ilarienės, XX a. 6–7 deš. Stelmužės dvaro asmeninė biblioteka buvo išsklaidyta po įvairias Lietuvos bibliotekas: 11 knygų 1956 m. pateko į Kauno medicinos instituto biblioteką (dabartinio LSMU biblioteką, jų likimas nežinomas), 26 knygos 1967 m. pateko į Kauno viešąją biblioteką (dabartinę KAVB, šiuo metu žinoma apie 13 Stelmužės dvaro bibliotekos knygų KAVB), 53 knygos pateko į Vilniaus universiteto biblioteką (šiuo metu ten saugomos 29 Stelmužės dvaro bibliotekos knygos), KTU bibliotekai liko 13 Stelmužės dvaro bibliotekos knygų.
Dėkojame Stelmužės dvaro istoriją ir biblioteką tyrinėjusioms Simonai Burokaitei [6] ir Ingai Ilarienei [7] bei šio krašto kartu su Lietuvos istorijos institutu įgyvendinto projekto „Gyvoji istorija“ dalyviams [8] už vertingą informaciją.
5. Stelmužė / Steinensee dvaro kultūrinio paveldo atodangos: dvaro knygos ir jų ženklai / Inga Ilarienė // Lietuvos istorijos metraštis. 2022 metai. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022, t. 1, p. 131–152.
6. Stelmužės dvarvietė – Livonijos ordino laikų palikimas / Simona Burokaitė // Voruta. – 2021, Nr. 1, p. 73–75: [paminėtini ir kiti S. Burokaitės straipsniai leidinyje „Voruta“].
7. Stelmužė / Steinensee dvaro kultūrinio paveldo atodangos: dvaro knygos ir jų ženklai / Inga Ilarienė // Lietuvos istorijos metraštis. 2022 metai. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022, t. 1, p. 131–152.
8. Projektas „Gyvoji istorija“ („A living history“): Stelmužės dvaro sodyba – muziejus po atviru dangumi // https://www.zarasai.lt/naujiena_projektas-gyvoji-istorija-a-living-history-stelmuzes-dvaro-sodyba--muziejus-po-atviru-dangumi_13019.
