Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Lopacinskiai (Kairėnų dvaras)
Ignacijus Dominykas Pranciškus Lopacinskis (1822–1882) Kairėnų dvare prie Vilniaus turėjo nemažą asmeninę biblioteką, iš kurios 35 knygos pateko į KAVB. Viena knyga iš pradžių buvo patekusi į Lenkijos karaliaus šambeliono Tomo Ignoto Lopacinskio (1753–1827) asmeninę biblioteką jo paveldėtame Sarijos dvare (yra įklija „Ex Parva Biblioth. Thomae Ignatij Lopacinski Sacr. Reg. Polon. Maj. Camerary“ su Lopacinskių herbu „Lubicz“ ir T. I. Lopacinskio žmonos Šadurskių herbo atmaina), o po to buvo I. D. P. Lopacinskio bibliotekoje Kairėnų dvare. Lopacinskiai šį dvarą valdė nuo 1764 iki 1870 m. (1759 m. dvaras buvo išnuomotas Jonui Dominykui Lopacinskiui, o nuo 1764 m. dvaras jau buvo Jono Dominyko brolio Mikalojaus nuosavybė).
I. D. P. Lopacinskis dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo Lietuvos skyriaus sukilimo vadovybės narys (spaudos ir atsišaukimų redaktorius), vienas iš 1863 m. sudarytos vyriausybės penkių narių. Po sukilimo caro valdžia Kairėnų dvarą buvo nusavinusi, bet leido buvusiems savininkams jame gyventi. I. D. P. gyveno dvare prižiūrint policijai. Po to pasitraukė į Sarijos dvarą (Vitebsko gub.), taip pat priklausiusį Lopacinskiams.
Formaliai Kairėnų dvaras priklausė Lopacinskiams iki 1870 m., kai jį nupirko Juozas Tiškevičius. I. D. P. Lopacinskio biblioteką (apie 7000 tomų) jo sūnus Stanislovas dovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos bibliotekai. Šiuo metu knygos iš Lopacinskių Kairėnų dvaro bibliotekos yra pasklidusios, dalis jų yra Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje ir Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, o kita dalis Kaune, KAVB ir Kauno technologijų universiteto bibliotekoje.
