Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
A. Giedraičio dramaturgija, arba „scenos vaizdeliai“
Kadangi dirbo mokytoju ir pradinių mokyklų inspektoriumi, A. Giedraitis buvo gerai susipažinęs su to meto švietimo padėtimi bei vaikų teatrinės saviveiklos poreikiais ir draminius kūrinėlius rašė siekdamas lavinti mažųjų kūrybiškumą. Jo pjesės nesudėtingos, dažniausiai vieno ar dviejų veiksmų, kad vaikams būtų nesunku jas išmokti. Giedraitis yra sukūręs 13 pjesių, kurių dauguma buvo skelbtos jo leistuose ir redaguotuose žurnaluose „Žiburėlis“ bei „Saulutė“ ir atskirai knygelėmis. Ąžuolyno bibliotekos Senų ir retų spaudinių fonde saugoma nedidukė knygelė su dviem ankstyvosiomis pjesėmis „Eglaitė“ ir „Bauba“, sukurtomis Giedraičiui dirbant ir mokantis Voroneže. Taip pat biblioteka turi jau Lietuvoje parašytų scenos kūrinėlių: „Išvadavo“ (1919), „Marcelė“ (1920), „Šis tas vaikų teatrui“ (1922), „Mažiesiems pažiūrėti“ (1930). Pastarieji pavadinimai rodo autoriaus kūrybinį nepretenzingumą ir kūrinių paskirtį bei adresatą. A. Giedraičio draminis palikimas, kaip ir visa jo kūryba, yra labai įvairus ir sunkiai susisteminamas.
Senų ir retų spaudinių skaitykloje galite skaityti šias A. Giedraičio pjeses:
