Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Su Velykomis susijusių vaizdų – piešinių, fotografijų – buvo ne tik leidinių viršeliuose, bet ir tolesniuose puslapiuose. Čia norėtume daugiau atkreipti dėmesį į pasaulietinio turinio vaizdus, kurie skirti šventinei nuotaikai sukurti, o ne šventės realijoms fiksuoti. Velykinių papročių elementai – margučiai, kiaušinių slėpimas gūžtose, supimasis sūpuoklėse, daužavimas – pasitelkiami pakiliai, romantiškai šventinei nuotaikai sukurti. Periodinėje tarpukario spaudoje dažniausiai naudoti natūralių arba dažytų, margintų kiaušinių vaizdai, gyvūnų, dažniausiai jų jauniklių, atvaizdai (vyravo viščiukai, kiškiai, ėriukai), pavasariniai augalai – dažniausiai „kačiukais“ pasipuošusios gluosnio šakelės, narcizai. Su minėtais pavasario atributais dažnai vaizduoti vaikai, rečiau suaugusieji (paprastai merginos, jaunos moterys). Nuo XX a. 4 deš. natūralių kiaušinių bei kiškių vaizdai vis dažniau keičiami šokoladiniais. Spaudoje pripažįstama, kad kiškis (zuikis) nėra lietuviškų Velykų simbolis, o „atšokavo“ iš germaniškos tradicijos, tačiau jis vis plačiau vaizduotas. Pasaulietinio turinio iliustracijos kuria įspūdį, kad Velykos yra džiugi vaikų šventė, kuri vis labiau įgauna komercinį atspalvį.
