Proza. Šv. Velykų proga labai dažnai periodiniuose leidiniuose spausdinti lietuvių ir užsienio autorių prozos kūriniai. Pavyzdžiui, publikuoti žinomo prancūzų poeto ir novelisto F. Coppée (1842–1908)[18], italų romanisto, novelisto, eseisto G. Papinio (1881–1956) kūriniai[19]. Prozos kūrinių tematika, kaip ir eilėraščių, religinė, pasaulietinė, dažniausiai susieta su laikmečio realijomis, aktualiomis temomis. Galima rasti vaikams skirtų tekstų kartu su dainelėmis, pvz., žurnale „Motina ir vaikas“[20]. Labai mėgti įvairūs humoristiniai kūriniai, kuriuose atsispindi tiek šalies aktualijos, tiek tarptautiniai įvykiai, pašiepiami kai kurie Velykų papročiai, ypač nesaikingumas valgant ir geriant bei „vizitai“. Čia rasite tik keliolika trumpų, į vieną spaudos puslapį tilpusių, prozos kūrinių, kuriuos pasitelkus buvo kuriama velykinė nuotaika pirmosios Lietuvos Respublikos periodinėje spaudoje.
Nuorodos:
[18] Coppée, F. 1925, „Varpai ir alyvos“, Moteris, nr. 5, p. 73–74.
[19] Papini, G. 1940, „Kristus kėlės, kad prisikeltume!“, XX amžius, nr. 66, p. nenumeruotas.
[20] Manumaitytė, L. 1936, „Motina ir vaikas kartu“, Motina ir vaikas, nr. 4, p. 14–15.